Į ką turi orientuotis šiuolaikinė mokykla: 10 įgūdžių, kuriuos privalome ugdyti jau dabar

Mokslininkai, dėliodami ateities vizijas, sutaria dėl vieno – sparti technologijų plėtra ilgainiui visiškai pakeis įprastą žmogaus gyvenimo ir darbo scenarijų.  Pagrindiniu mūsų privalumu taps įgūdžiai, kurių bent kol kas negali perimti mašinos ir dirbtinis intelektas. Tai – kūrybiškumas, empatija, naujų idėjų generavimas. Rengtis naujajai realybei turime jau dabar, prie jos turi prisitaikyti ir mokykla.  Įžvalgomis, ko ir kaip reikia mokyti vaikus, kad jie sėkmingai pasitiktų savo ateitį, dalinasi istorijos mokytojas Dalius Miknevičius, programos „Renkuosi mokyti!“ alumnas.

Pasak D. Miknevičiaus, šiuolaikinė mokykla turi priartėti prie gyvenimo – svarbu, kad mokomasis turinys mokyklose būtų aktualus, atskiros disciplinos jungtųsi ir papildytų viena kitą, vyresniems mokiniams būtų keliami aukštesni iššūkiai ir nagrinėjamos globalesnės temos. Keičiantis mokymo turiniui, turės keistis ir mokytojo bei pažymių vaidmuo. „Ateityje daugės individualaus mokymo ir mokinio stebėjimo, mokytojo vaidmuo – atkreipti dėmesį į mokinio stipriąsias puses, padėti jas vystyti. Turi keistis požiūris, kad mokytojas privalo išmokyti tam tikrų dalykų, atvirkščiai,  mokiniai patys turi mokytis ir išmokti, o mokytojas privalo padėti kuo geriau įsisavinti ir pritaikyti informaciją”, teigia  pedagogas.
Apžvelgus dešimtis skirtingų šaltinių, tokių kaip Pasaulio ekonomikos forumas, užsienio mokytojų ir mokymosi  portalus, išryškėja 10 dažniausiai besikartojančių įgūdžių, į kuriuos turėtų orientuotis švietimas jau dabar.​Komandinis darbas. Dirbant grupėse, ugdomas gebėjimas bendrauti su kitais, jų tikslų supratimas, orientacija į paslaugas žmonėms, jų poreikių tenkinimą. Atitinkamai turės keistis ir vertinimo sistema – egzaminai ir testai dažniausiai vertina individualius įgūdžius, tačiau neatsižvelgia į gebėjimą dirbti komandoje, rasti joje savo vietą, spręsti konfliktus ir efektyviau išnaudoti komandos narius tikslui pasiekti.

Lyderystė. Mokytojai turėtų atkreipti dėmesį į kiekvieno mokinio stipriąsias puses, atrasti juose lyderius ir padėti skleistis jų idėjoms. Kompleksinis problemų sprendimas, gebėjimas derėtis ir iškeltų tikslų siekis turėtų tapti prioritetu.

Skaitmeninis raštingumas. Nuolatinis domėjimasis technologiniais pokyčiais, gebėjimas nors minimaliai programuoti, atpažinti informacinius modelius ir sistemas taps būtinybe.  Šioje srityje, atrodo, gana sėkmingai judama į priekį, tačiau reiktų didesnio mokytojų įsitraukimo naudojant mokomąsias programas, išmaniąsias lentas, perkeliant pamokos turinį ir medžiagą į virtualią realybę.

Kritinis mąstymas. Mokėjimas kelti klausimus ir atsakymų paieška. Kritiškas gaunamos informacijos vertinimas, jos patikrinimas nors keliuose šaltiniuose ir įvertinimas. Šiems įgūdžiams formuoti ir pasitarnautų filosofijos pamokos. Ne tik humanitarinių ar socialinių dalykų mokytojai gali integruoti filosofiją į savo dalykus, bet ir gamtos bei tiksliųjų mokslų, taip dar labiau sudomindami mokinius.

Emocinis intelektas. Savęs pažinimas ir gebėjimas suvokti kitus – ypač svarbios savybės sėkmingam gyvenimui.  Mikroklimatas Lietuvos mokyklose nėra geras: didelis patyčių mastas, nenoras eiti į mokyklą, nepilnamečių depresijos augimas ir per lėtai mažėjantis savižudybių skaičius. Tai situacijos, kai svarbiau, kad mokinys jaustųsi saugus ir laimingas, nei tinkamai išmokytas tam tikro dalyko. Mokytojai ir mokyklų vadovai turėtų greičiau atpažinti psichologinių problemų turinčius mokinius, padėti jiems rasti pagalbą.

Kultūrinė ir pilietinė savivoka. Pasaulis tapo daug atviresnis, parodantis ne tik gerąją patirtį, bet ir globalius iššūkius. Tad svarbu suvokti ne tik savo krašto istoriją ir kultūrą, bet mėginti suprasti ir kitas kultūras bei religijas. Tik atvira visuomenė pajėgi suprasti ir konstruktyviai spręsti aktualias problemas.

Moksliniai tyrimai. Pasaulyje steigiami ir plečiasi mokslo centrai, nuo jų priklauso tolesnė žmonijos pažanga. Tam reikia inovacijų, laboratorijų ir motyvuotų mokslininkų bei mokytojų. Šiuo požiūriu Lietuva sparčiai vejasi išsivysčiusias šalis, nors dėmesys mokyklų laboratorijoms ir gamtos mokslams turėtų būti didesnis.

Raštingumas. Kalba yra vienas svarbiausių žmonijos išradimų, kurio niekas negali pakeisti. Kuo turtingesnė žmogaus kalba, tuo geriau jis gali išreikšti save ir būti suprastas. Visgi technologijų įtaka jaučiama ir čia: tekstas tampa vis trumpesnis ir konkretesnis, internete dažnai papildomas audiovizualinėmis priemonėmis. Mokiniai pavargsta nuo ilgo teksto, ypač jei jis sudėtingesnis ar neįtraukiantis. Tad mokyklai svarbu pratinti mokinius analizuoti ilgesnius ir sudėtingesnius tekstus, pasitelkiant prieinamas vaizdines ir garsines priemones, galbūt net pakeičiant tradicines mokymosi aplinkas.

Inovatyvumas ir kūrybiškumas. Mokyklose vis dar per dažnai mokiniams reikia įgyvendinti tai, ko reikalauja tik mokytojai, dažnai gana siauruose rėmuose. Tačiau vien tik įgyvendintojų ir klusnių vykdytojų ateičiai nereikia. Jai reikia kūrybiškų ir originalių asmenybių. Todėl atliekant užduotis verta suteikti daugiau galimybių mokiniams pasireikšti patiems: veikiant, kuriant, apmąstant įvairias alternatyvas, analizuojant situaciją.

Mokėjimas mokytis. Tai yra viena svarbiausių savybių, kuri skiria informacijos apdorojimą kompiuteriu nuo žmogaus smegenų veiklos. Mokėjimo mokytis kompetencija yra ugdoma, tačiau mokyklose vis dar trūksta  užduočių, skatinančių netradicinių sprendimų priėmimą, gebėjimą planuoti ir apmąstyti mokymosi procesą ir rezultatus, išsikelti pamatuotus tolesnius uždavinius, pasirinkti mokymosi būdus. 
Reikia pripažinti, kad šiuo metu mokykla stengiasi tobulėti, tačiau inercija ir tradicinis mokymas jau nebegali būti efektyviausias. Laikas nestovi vietoje, tad ir švietimas turi rasti būdų įveikti ateities iššūkius ir prisitaikyti prie šių laikų, padėti augti ir mokytis XXI a. vaikams.

Lietuviški drabužiai

Griežtai draudžiama Šakiškis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Šakiškis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Šakiškis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 54.234.255.29.

Rašyti

Portalo Šakiškis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Šakiai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

6 taisyklės, kurios padės vaikams būti saugiems kelyje

Ekspertų teigimu, šiuolaikiniai vaikai – daug bendraujantys, nenustygstantys vietoje ir priklausomi nuo šiuolaikinių technologijų, tačiau kart...

Specialistė: pažymiai neatspindi tikrojo mokinių talento ir jų gabumų

Siekti kuo aukštesnio įvertinimo šiandieninėje švietimo sistemoje jau tapo įprasta. Dešimtukas ar kitas teigiamas pažymys, daugelio nuomone, p...